Draugai
jaka_kaka
Šeštadienio vakaras buvo labai nerealiai geras, nes susitikau su lb gerom draugėm, kurių jau seniai nemačiau. Ir tik kai jau ėjau namo supratau kaip visų pasiilgau, nes prieš tai atrodė, kad ir Kaune darosi viskas gana pakenčiama, bet po šešt. supratau, kad man Vilniaus ir kai kurių mano draugų nepakeis niekas ir niekada, nes kažką įvertini tik to daikto netekęs arba kai apribojamas "kiekis". Taip buvo gera juoktis per visą Sereikiškių parką ir žinoti, kad niekas negalvos, kad tu kažkoks ne visai sveikas ar šiaip normalus, nusišnekėti visaip kaip tik nori ir žinoti, kad draugai tai supranta ir jiems nekyla jokių pašalinių minčių, nes jie žino, kad tai tiesiog tu, toks koks esi ir todėl esi jų draugas. Na o ką gi, savaitgalis baigėsi ir vėl mokslai, vėl anatomija, kuri jau eina į pabaigą. O šiaip viskas beveik po senovei, išskyrus nebent tai, kad neliko mano draugo (vaikino)<išsiskyrė keliai> ... Taip jau būna kartais ir nesuprasi nei čia gailėtis, nei džiaugtis, bet turbūt neišeis man labai ilgai gailėtis , ne toks mano charakteris. Kaip kažkoks protingas dėdė sako visi pokyčiai tik į gerą, taigi belieka to gero ir laukti, o jau kiek tai čia kitas klausimas, gal ir visą gyvenimą, nobody knows...Bet šiuo metu geriausia būtų eit miegot, ką ir darysiu, ir tikėsiuos, kad ryt bus nauja, geresnė diena. Idomu ar ir būdama senutė vis dar busiu tokia nepataisoma optimistė, nors kartais tas optimizmas net pačiai atrodo visiskai nesamonė, bet nieko negaliu padaryti, nepatinka ir nenoriu būti niurzga XD Labanakt ;)
Tags:

?

Log in

No account? Create an account